- paikšis
- paĩkšis, -ė smob. (2) Skr, Als žr. paikšas: Ar ne paĩkšiai anie, t. y. apydurniai J. Klausyk tu to paĩkšio! Kl. Eik tu, paĩkši, paĩkši, kur protą padėjai, kad vedi tokią seną mergpalaikę! Slnt. Jis pasielgė kaip koks paikšis rš. ^ Geriaus su išmintingu pamesti neką su paikšiu rasti LMD.
Dictionary of the Lithuanian Language.